daiglius reikšmė
Kas yra daiglius? daĩglius sm. (2), daigliùs (4) 1. dygimas, daiga: Šįmet daĩglius buvo geras, ka būt auglius buvęs Kal. Daigliùs geresnis negal bebūti Slnt. Gero daigliaũs javai Užv. Lytus kad lyna, gerai daĩgliui Škn. Gražus daiglius šįmet vasarojaus, visi grūdai vienkart sudygo J. ^ Pažinsi miežį daigliuo[je], į katrą pusę kryps Slnt. 2. daigumas: Ketėdamas pažinti sėmenų daiglių, įkaitink gelžį raudonai, o ėmęs anų žiupsnį, užberk ant gelžies IM1851,45. 3. diegas: Kas lenda iš grūdo, tas daĩglius J. Gražus daiglius išdygęs iš grūdo obalio J. [Rugius įmerkus į vandenį,] daiglius greitesniai pasirodo už įdėjimą ing velėną IM1851,45. 4. giminė, kilmė: Už pačią imk mergą, kuri būtų gero daigliaũs, t. y. geros giminės, geros kilties J. Koks ans ten Rudavičius – ans iš pat daĩgliaus Rū́dė! Žr. ^ Matyti žmogų po daigliaũs, kas darbininkas, o kas ne J. ◊ daiglių̃ miežỹs toks keiksmas: Daiglių̃ miežys – ir ans lenda! ž.