ėraitis reikšmė

Kas yra ėraitis? ėráitis sm. (1) KlvŽ ėriukas: Kitą kartą piemuo, bespandydamas zuikius, nuspendė mūsų ėráitį Plt. Vienas ėráitis raišas KlvrŽ. Iš ėráičio paaugs avis, o ta vėl ėraičių turės ir daug vilnos duos S.Dauk. Balti ėraičiai man labai patinka Nv. Avis atvedė vieną ėraitį Yl. Vilkas pagrobęs ėraitį suplėšė S.Dauk. Jei mažus gyvulelius – ėraičius, žąsis – lauke užlenkė, gyvų nepaliko M.Valanč. Toje pievoje tiek daug avių su mažyčiais ėraitukais I.Simon. ^ Ko tu čia tą vaiką stumdai it avis nemylimą ėraitį! Skd. ◊ aviẽs ėráitis lepūnėlis, mamos sūnelis: Bene esi aviẽs ėráitis Šts.