gailėjimas reikšmė

Kas yra gailėjimas? gailė́jimas sm. (1), gailė́jimos ind. → gailėti. 1. gailesys, apgailestavimas: Koksai buvo gailė́jimas, kai tėvelis mirė Vžns. Ne tiek verkimo, kiek gailėjimo Slk. O koksaig tenai gailėjimas ir nusiminimas vargetų anų bus DP570. Šitai tėvas tavo ir aš su gailėjimu ieškojome tavęs MP57. Kai buvo gyva – pešėsi, kai mirė – didžiausias gailėjimas Gs. | Ir gailėjimas Onos, kad už vyro išejo Ds. 2. atgaila: Darykite gailėjimą DP485. Ir atėjo ... apsakydamas krikštymą gailėjimo SPI122. | refl.: Su labai dideliu gailėjimos širdyje savo P. \ gailėjimas; apgailėjimas; nugailėjimas; pasigailėjimas