gaišatis reikšmė
Kas yra gaišatis? gaišatìs sf. (3b) laiko leidimas be reikalo, trukdymasis, gurstas, gaištis: Kovoti su gaišatimis sp. Gaišaties ir rūpesčio visiems namams pakako veik visai savaitei rš. Už gaišatį man da bent porą dienų viršaus atidirbt reikės rš. Tokį darbą dirbti – didelė gaišatìs Grk. Su tokiu arkliu viena tik gaišatìs Paį. Tolima kelionė arkliu – laiko gaišatìs Slk. Jam buvo tikra gaišatìs Skr. Tik gaišatìs, kai mašina genda Alk. Namų gaišatìs (apie mažą vaiką) Ds. Dėl tokių niekų par daug gaišatiẽs Jrb. Dėl tos gaišatiẽs tiek to – bet vis tiek nieko nepeši Kt. Ažsidė[jo] namus statyti, tik gaĩšatį pasdarė Dglš.