gaivumas reikšmė
Kas yra gaivumas? gaivùmas sm. (2) J.Jabl, Š, DŽ → gaivus: 1. Tvankią dieną pakeitė gaivumu dvelkiąs vakaras sp. Dvelkia vėjai gaivumu rš. Koks gaivumas vienu šiuo žvilgiu man teka pro visas jusnis iš karto Vd. 2. Toks jų (rupūžių) gaivumas visai nenuostabu J.Jabl. Usnis įkyri savo gaivumu rš. Didi girtavimai pragaišina gaivumą kūno ir sveikatą I.