geiba reikšmė
Kas yra geiba? geibà scom. (4) Š, géiba (1) BŽ126 nugeibęs, paliegęs žmogus ar gyvulys, dvasna, išgara: Kad nevalgai, užtai toks geibà Nm. Sudžiūvus kaip geibà ta mergučė Snt. Tėvai sudžiūvę, tai ir vaikai toki geĩbos – kaulai ir skūra Grš. Kur dėsi tokį geĩbą – vos kaulelius paneša Jrb. Ką tokia geibà karvė gali duot pieno Jrb.