grinčia reikšmė

Kas yra grinčia? grinčià sf. (2), grìnčia (1) Žsl žr. gryčia: 1. Davė pinigų griñčiai pasistatyti Srd. Grinčiùkę pasistatėm Srd. Einam į grinčią pasišnekėt Jz. Eik grìnčion – sušalsi Bgs. Gyveno surūkusiose grinčiose A1884,368. Štai jos grinčìkė ant kalno Vv. Ji niekieno neužkabinta atėjo iki grinčiutei V.Kudir. Eisav į grinčelę, skirsav tris kurpeles KlpD81. ^ Nėra grinčios be dūmų (kiekvienoj šeimoj yra negerumų, pykčių) Jnšk. 2. Tame rūme yra saklyčia ir grinčià J. Šluok grinčią su nauja šluota Ūd. Tėvas atidarė savo kamarą ir išleido visas tris į grinčią BsPI12. Per didelę tuščią jiedu grinčią ėjo A1885,8. 3. bulvių pilamas trobesys, sandėliukas: Šįmet jie prikasė pilną grinčią bulvių Plk. Nešk duoną į grinčią padėt, kad nesudžiūtų Skr.