gulbis reikšmė

Kas yra gulbis? 1 gulbìs, -iẽs sf. (4) OG241; SD127, CII511 žr. gulbė 1: Gulbis balta nevelėta TDrIV104(Prng). Ne gulbim, ne povu ..., bet varnu juodu pasirodytų SPI85.
2 gul̃bis sm. (2) Kv, Tv, Als žr. gulbė 1: Gul̃bis ulduoja lėkdamas J. O gulbis plaukė, plaukdamas šaukė JD744. Mediniai gulbiai traukė per kalnus prš. Mergytės lygu gul̃biai po dobilienas baltuo[ja] Slnt. Kur pylės plaukia, kur gulbiai šaukia, ten plauk ir vainikelis KlpD5. Lekia gulbelis, skęst vainikėlis, oi man gaila žiūrėti JD1561. ^ Vaikiai kaip gul̃biai baltais marškiniais išejo į pãbiržtvius šieno pjauti Ggr.

gulbis junginiai

• Ernests Gulbis