gūra reikšmė

Kas yra gūra? gū́ra scom. (1) BŽ120, Rk, Ds, Rs, Š žmogus, vaikščiojantis pagūromis; didelis linkterėjęs žmogus, griozdas: Ot gū́ra, sustyręs visas, rodos, nė pasijudint negalia Vdžg. Ne tokiam gū́rai pro tvorą pralįsti Svn. Gūra tas, ir gūrinėja pašaliais lyg musmirių parsiėdęs Skr. A tai gū́ra – kur tik pasiųsi, čia pats eik Ilg. | Jisai toks gūrelė (kvailutis) – kaip jam sakai, taip jis daro Skr.