įduba reikšmė

Kas yra įduba? į́duba sf. (1) BŽ295, DŽ, įdubà (3a) Jrb, BŽ68 įdubusi vieta, duobė; niša: Sienų įdubose čiurliai kraunasi lizdus J.Jabl. Medžio įduboje gyveno voverėlė sp. Petrelis maišelį pasidėjo uolos įduboje Mš. Stovėjo pilkas pusiau plokščias akmuo su įduba iš vieno krašto rš. Veido įduba tarp antakio ir nosies P.Aviž. Galvijus gano netoli įdubų (įdubusios žemės) Sml. Vilnius guli įduboje rš. Kelio įduba (dambravas) Vr.

įduba sinonimai

įduba antonimai

įduba junginiai

• Tongos įduba