išburkti reikšmė

Kas yra išburkti? 2 išbur̃kti intr. Rm išpurti, išpursti, ištinti: Skubink kasti ridikus, po lytaus išbur̃ks Šlv. Kojos vasarą išbur̃ksta, reik didesnės avalynės Šll. Girtūklio veidas išbur̃kęs, paraudonavęs – vis tai nu degtinės Užv. Jis visas išbur̃kęs – nutukęs ar ištinęs? Skr. \ burkti; išburkti; paburkti; suburkti; užburkti