išleilėti reikšmė

Kas yra išleilėti? išleilė́ti intr. 1. tr. nustelbti: Pivonija išleilė́jo rūtas On. 2. intr. išaugti plonam ir silpnam (ppr. apie augalus, augančius tamsoje ar pavėsyje), ištįsti, suskursti, sunykti: Miežiai išleilė́ję OG308. Tavo bulvių lazdos labai išleilėję Dglš. Mūsų pamidorai, negaudami saulės, visai išleilėjo Ad. Po medžiais gėlės išleilė́ja Ck. Ana, kaip šitas medis išleilėjo! Pg. Užėjau gražų išleilė́jusį beržioką meškerynui Rš. Šitas medelis kap išleilėjo, tep i stovi – gal daugiau jau i neaugs Ml. | Mūsų labai menki runkeliai, šaknys baisiausiai išleilėję Lš. | prk.: Vytauto nebelikus, patys Lietuvos bajorai išleilėjo, ir Lietuvos galingumas susilpo A1884,69. \ leilėti; išleilėti; nuleilėti; paleilėti; užleilėti