išmartauti reikšmė

Kas yra išmartauti? išmártauti intr. Skr 1. praleisti kurį laiką martaujant, išbūti marčia: Pasimirė neišgyvenusi (neišmartavusi) nė metų po atitekėjimo į savo vyro ūkį J.Jabl. ^ Išmergavo, išmartavo, kaip paseno – akis gavo (aguona) Sim. 2. praleisti kiek laiko ištekėjusiai, nesusilaukiant vaikų: Aure, Ona trejus metus išmartãvo Krkn. \ martauti; apsimartauti; išmartauti; pamartauti; parmartauti; pramartauti