išmisti reikšmė

Kas yra išmisti? 1 išmìsti 1. intr. išsimaitinti: Jų karvė gražiai išmìto, kai mulas išėjo Jd. Kad ir nekoks uždarbis, bet išmist vis tik galima Ps. Jų naudotasi savo reikalui šiaurės elniu, galinčiu išmisti vienomis samanomis J.Jabl. Terp devynių dešimtasis tuo pačiu išminta rš. Prociauninkas i ant smiltyno išminta LTR(Vdk). 2. intr. R išgyventi, išbūti; išsilaikyti gyvam, sveikam: Gyvoliai žiemą išmìto J. Žiemą išmìtęs, čiaukšt pavasarį ir krito paršas Paį. Avelė iš rudenio buvo viškai menka, dėlto žiemą išmìto Ds. Tiesą tarė senelė, paskutinę naktelę išmito, paskutinį saulėtekį pamatė LzP. Man spietliai gražiai išmito S.Dauk. Kumeliokas jau dvi žiemas išmìtęs – galima važiuot Ds. Par žiemą išmitusios kanduolės riešutų y[ra] skanesnės Šts. Ugnis išmito par naktį apvožta kiauru katilu Šts. Daug muno jurginų neišmìto par žiemą Krš. A bulves rinkai? A sveikos išmìto, a nesušutę? Yl. Spanguolės išminta par žiemą (neiššąla) Šts. ^ Žiemą išmìtęs, vasarą ir patvoryj K. Negirk marčios nemitulės: kad išmis, pagirsi PPr155. 3. tr. išeikvoti, išleisti: Ant vaistų daug išmitaũ J. O jei ką daugesn išmisi ant to, aš sugrįždamas ataduosiu tau DP322. Brangus yra žmonėmus gyvenimas kūno, dėl kurio išmist visa bevelija, negi jį nuteriot SPI101. Daug ant to išmitau SD109. Išmito vis, ką turėjo, o nieko jai nepadėjo [gydytojai] BtMr5,26. | refl. N: Išsimitaũ daug ant gydytojų, liekarstų, ir nemačijo J. \ misti; atmisti; įmisti; išmisti; numisti; pamisti; permisti; pramisti; primisti; sumisti