Kas yra išskubyti? išskubýti Š žr. išskubėti 1: Jis išskubė pas savo naujus padėjėjus liokajus A.Vien. | refl. Š: Anys išsiskùbė, tėvas, sako, silpnas Ob. Tu išsiskubeĩ, paskui nors vykis Sdk. \ skubyti; atskubyti; išskubyti; nuskubyti; paskubyti; priskubyti; užskubyti