iššokinėti reikšmė

Kas yra iššokinėti? iššokinė́ti intr. 1. SD1203, LL205, Rtr, NdŽ, Ėr; Ser, KŽ, LTR(Srj) iter. dem. iššokti 1: Negirti iššókinėjo [iš degančio namo], išsisaugojo DūnŽ. Iš pradžių iššokinėjo kažin kokie maži, bet vikri, jauni kareivukai Vaižg. 2. KŽ praleisti bešokinėjant: Voverytė visą vasarą linksma iššokinė́jo Š. 3. refl. Š užtektinai prisilakstyti, prisibėgioti: Taip išsišokinėję ėmėva kalbėtis, kaip bus rytoj su ta kelione Mš. Mažus veršukus neturi pririšti; jie tur išsišokinėti prš. 4. iter. dem. iššokti 12: Net grindinio akmenys, patekę po čiurkšle, iššokinėję iš vietų rš. 5. iter. dem. iššokti 14: Nebuvo [prie mūsų] mušimos, pliekimos, nebuvo guzų iššókinėjusių Grd. Ginslos iššokinė́jo LKT80(Ub). Sudžiūvęs, pinkuliai iššókinėję DūnŽ. 6. refl. nerimti, blaškytis: Girtas vyras išsidaužo, išsišokinė́ja Alv. \ šokinėti; apšokinėti; atšokinėti; įšokinėti; iššokinėti; nušokinėti; pašokinėti; peršokinėti; prašokinėti; prišokinėti; sušokinėti; užšokinėti