išsukinėti reikšmė

Kas yra išsukinėti? išsukinė́ti Rtr, NdŽ, KŽ 1. Š iter. dem. išsukti 1: Išsukinė́ti varžtelius DŽ. 2. iter. dem. išsukti 8: Jie išsukinėjo savo batų užkulniais skyles minkštame asfalte rš. 3. iter. dem. išsukti 17. | refl. Rtr: Aš nesušlampu kojų, išsisukinė́ju šiaip taip Krš. ║ refl. išsivingiuoti: Keliai buvo išsisukinėję rš. 4. End iter. dem. išsukti 19: Tiktai kur dabar padėt rankas sausgėlos išsukinėtais pirštais J.Marcin. Kelius, narius išsukinė́[ja] – baisi liga druskų nusėdimas Rdn. Kad įsisirgau, atėmė kojas, rankas išsukinė́jo Skdv. Nagai liuob išsukinė́ti būs, pirštai išsukinė́ti, o muno tebėr visi gimtiejai nagai Ms. Tie dirbtiniai dantys išsukinė́s mun smaginis Krš. | refl.: Paskuo išeina nariai, išsisukinė́ja [nuo reumato] Skdv. 5. BzF178 iter. dem. išsukti 21: Visi kaulai atsikišę kyšojo, tartum iš medžio išdrožinėti ar iš sąnarių išsukinėti Žem. Kvosdami jai visus kaulus išsukinėjo J.Jabl. Leliukas (lėlė) be rankų, išsukinė́tos jam rankos Rs. 6. tr. ištampyti, išvarginti: Nervai muno išsukinė́ti iš pargyvenimo Kv. 7. iter. dem. išsukti 26: Žinoma, galėjo kalinį ir globoti, išsukinėti iš sunkių nemalonių pareigų B.Sruog. | refl. Š, Šlč: Buvo man įsakyta būtinai lenkiškai kalbėti, bet aš vis išsisukinėjau Žem. Direktorius ne kartą prikišo [Gediminui], kad išsisukinėjąs nuo visuomeninių pareigų J.Avyž. Vyrai išsisukinė́[ja] nu numų darbų, anims netinka Krš. \ sukinėti; antsukinėti; apsukinėti; atsukinėti; įsukinėti; išsukinėti; nusukinėti; pasukinėti; persukinėti; prasukinėti; prisukinėti; susukinėti; užsukinėti