ištarškėti reikšmė

Kas yra ištarškėti? ištarškė́ti, ištárška (ìštarška Š), -ė́jo 1. intr. tarškant išbyrėti: Nuo sprogimo neit langai ištarškė́jo Gs. ^ Neėsk varškės – dantys ištarškė́s Šts. 2. intr. KI320, Rtr, Š, KŽ, Plt tarškant, bildant išvažiuoti, išbildėti: Ištarškė́jo svečiai Krš. Ankstie rytmetį anie ištarškė́jo į jomarką Kv. Netrukus veselė ištarškėjo namo Žem. Jomarkininkai, pinigų pilnus delmonus prisibraukę, džiaugsmingai ištarškėjo į kitą vietą prš. 3. tr. Rtr šnek. trankiai išpasakoti, išplepėti: Musi viską aš jau ištarškė́jau, ka nieko daugiau aš nebžinau Lpl. Bobos susieina i ištárška viską Kltn. Viską išsipasakojėm, ištarškė́jom Vn. Būdavo, pirma [Jonas] bėga vidun pasireikštų motutei ir visų kelionės įspūdžių trumpai ištarškėtų Vaižg. | refl. Rtr, Š, KŽ. 4. intr. Š šnek. praleisti kurį laiką tarškant, plepant. \ tarškėti; atitarškėti; įtarškėti; ištarškėti; nutarškėti; patarškėti; partarškėti; pertarškėti; pratarškėti; pritarškėti; sutarškėti; užtarškėti