išplepėti reikšmė

Kas yra išplepėti? išplepė́ti, ìšplepa, -ė́jo 1. tr., intr. plepant prasitarti, išpasakoti tai, ko nereikia sakyti: To niekas neturi žinoti, žiūrėk, kad neišplepėtum! rš. Dėl ko tu jam viską išplepė́jai? Krsn. ^ Girtas išplepėjo, ką blaivus paslėpti norėjo KrvP(Mrk). | refl.: Anė vėl tyli, lyg apgailėdama išsiplepėjusi, lyg kovodama su savimi – ar sakyti ar ne I.Simon. Neišsiplepė́k be reikalo Rs. Daug kalbėdamas, visko išsiplepė́čiau ir daugiau Kt. 2. tr. Š niekus išpasakoti, išpliaukšti: Išliurška, išplepa visokių maliodijų ant kitų Šts. O kiek tada kvailysčių buvo išplepėta! P.Cvir. 3. refl. iki valios paplepėti: Norėjau išsiplepė́ti Rs. Plepios moterėlės turi progų kasdien iki soties išsiplepėti rš. 4. intr. Š praleisti kurį laiką plepant. | refl.: Burnikė po burnikės, ir išsiplepė́jo par naktį Jdr. 5. tr. plepant išpranašauti: O ką žmonės ima tik plepėti, tai dažniausiai ir išplepa LzP. 6. intr. Rdd, Bsg išvirti, iššusti: Imk bulbas nuo plytos, gal jau išplepė́jo Krd. Kãno, mano uogos ar išplepė́jo? Km. Paki išplepė̃s, tai ir pavalgysma Trgn. 7. intr. verdant išgaruoti, išsekti: Mano čia gal išplepė́jo, nieko puode neliko Km. | prk.: Jau sena galva, išplepė́jus Tvr. 8. intr. išeiti, išsigrūsti: Kad išplepėjo visi vienu kartu! PnmR. \ plepėti; apiplepėti; atsiplepėti; įplepėti; išplepėti; nuplepėti; paplepėti; praplepėti; priplepėti; suplepėti; užsiplepėti

išplepėti sinonimai

išplepėti junginiai

  • išplepėti paslaptis, išplepėti paslaptį
Ką reiškia žodis išplerinti? Visi terminai iš raidės I.