ištrūbyti reikšmė

Kas yra ištrūbyti? ×ištrū̃byti žr. ištriūbyti: 1. R41, MŽ44, N, K, Š. 2. Ale ir norėjau gerti – pusę uzbono ištrū̃bijau Vkš. 3. Ginklų šalin padėjimo suderėjimas nuo rusų pusės per anksti į svietą ištrūbytas LC1878,6. | refl.: Puikus viens atjodams iš Paryžos, trara! Papūsdams zūbus ištrūbijos, trara! RD94. 4. tr. prk. išginti, išvaryti: Ištrū̃byk šunis iš namų, iš miško J. \ trūbyti; ištrūbyti; patrūbyti; pratrūbyti; sutrūbyti; užtrūbyti