trūbyti reikšmė

Kas yra trūbyti? ×trū̃byti, -ija (-yja K, -o; N), -ijo (-ė; N) KBII93, Rtr, NdŽ, KŽ; N žr. triūbyti: 1. Q95, H, R, R281, MŽ, MŽ101,376, ŽCh214. Sut, N, Cp, Rg Pūsdamys į trimičius trūbijo S.Dauk. Bešvintant ėmė trūbyti, švilpti šūkauti Žem. Vieną vakarą ans trū̃bija par tą stabulę ūūū, ūūū Brs. Gegužinė[je] trū̃bija jau, girdėjau KlvrŽ. Vieną giesmės punktą giedojo giedoriai, kitą – trū̃bijo patrūbočiai Vkš. Ir kaip trūba trūbys, kožnas kūnas kelsis Mž158. Aš jumpi trūbysiu ir juos surinksiu, nesa aš noriu juos išgelbėti BBZak10,8. O septyni angelai, kurie turėjo septynias trūbas, pasitaisė, idant trūbytų BtApr8,6. | tr.: Šauk tikt kiek įmanai ir trū̃byk didelį garsą K. Donel. Kalnų negiedojo, netrū̃bijo, neturėjo nė trūbų Als. ║ intr. prk. euf. viduriuoti su garsu: Palips ant kokio kelmo ans ten i trū̃bys atsitūpęs ant to kelmelio Trk. 2. Ko trū̃biji daba, a užsigavai? Varn. Apsistok trū̃bijusi, o išmesu lauk! Vvr. ║ Mūsakė [karvė] trū̃bija: ėsti tura, ale kakarūzus (kukurūzus) mato Trg. 3. Kv, Rdn Vaikas trū̃bija pieną Krš. Trūbijai alų M. Valanč. | Par naktį gėrė trū̃bijo arielką Trk. Mėleni pijokai – trū̃bija be vieno galo Krš. 4. tr., intr. plačiai, atvirai kalbėti, skelbti: Apie tą niekas netrū̃bijo: tikyba buvo vidujinis dalykas Tlž. Ir kad darote elmužną, netrūbykite SPII39-40. ◊ meškiniñkai trū̃bija sklinda kalbos: Meškiniñkai trū̃bija, kad ta mergaitė žada žanyties Plt. \ trūbyti; ištrūbyti; patrūbyti; pratrūbyti; sutrūbyti; užtrūbyti