triūbyti reikšmė

Kas yra triūbyti? ×triū̃byti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) (brus. pyбiць, l. trąbić) KGr418, J, Rtr, NdŽ, KŽ; L 1. intr. SD1181, M pūsti trimitą, dūduoti: Ragu triūbiju SD47. Ituoj triūba ir triū̃bija LzŽ. Pastyrius triū̃bija OZ59. [Kerdžius] turėjo triūbą labai ilgą medinę, susuktą i triū̃bydavo PnmŽ. Viršininkas eina par kaimą, triū̃bija Žg. Kelia gaspadinės: – Kelkis, vaikel, greitai, ustovas jau triū̃bija Ppl. Anksti rytą ustovas eina par kaimą ir triū̃bija Šmn. Švitvario triūboms triūbijo KlvD23. Aš turiu tris triūbeles ir gražiai moku triūbyt BsPIII50(Brt). Trečia triūba triū̃bysiu par laukelį jodamas JD1155. Kiaulė triūbon triūbija, vaikai pieną būbija LLDI329(Aps). ^ Kai užmiega, gali į ausis triū̃byt, nepabus Dkš. Kot' (nors) tu jam triū̃bij' ausin, neprabus, o gadnai (kietai) miega LKKXIII128(Grv). | tr.: Broliai seselės ieškojo, … aukso triūbeles triūbyjo KlvD24. ║ signalizuoti: Klausau i nesuprantu: ko ta mašina čia triū̃bija Slv. Ko triū̃biji, a velniai kutena? Škt. 2. intr. prk. garsiai verkti, rėkti: Ko čia triū̃biji, ne miške gimęs, ateis Švnč. Verkė, triūbijo per tris dienas, nieks jų negalėjo suraminti Tat. ║ bliauti, mykti: Karvė pardien triū̃bija, gal ar neėdus Dgl. Ale kogi to karvė triū̃bija! Pnd. ║ tr. garsiai dainuoti: Triū̃bydavom dainų dainas, o dabar nieko nebėr Žlp. 3. tr. Vžns, Škt godžiai gerti, sriaubti, maukti: Triū̃bija pieną iš viedro Dglš. Atsisėdi, būdavo, po guba ir triū̃biji iš uzbono sulą An. Triū̃bija pieną kaip teliokas Dgl. Triū̃bija [v]andenį kaip arklys Lel. \ triūbyti; įtriūbyti; ištriūbyti; patriūbyti; pratriūbyti; pritriūbyti; sutriūbyti; užtriūbyti