sutriūbyti reikšmė

Kas yra sutriūbyti? ×sutriū̃byti NdŽ 1. intr. I imti trimituoti, dūduoti: Viršininkas su triūba sutriū̃bys, ir gena par kaimą [gyvulius] Grz. Ateidavo iš galo kaimo tas kerdžius, triū triū triū – jau sutriūbija Pžrl. Papjaukit ar užmuškit mane ir pakaskit po žemių, o po trijų dienų atkasę išsukit mano ragą ir sutriūbykit tris kartus BsPII159(Šd). Garsiom triūbom sutriūbijo, šaukė vyrus ant vainos LTR(Zr). 2. tr. KŽ trimituojant sušaukti, sukviesti. \ triūbyti; įtriūbyti; ištriūbyti; patriūbyti; pratriūbyti; pritriūbyti; sutriūbyti; užtriūbyti