trimituoti reikšmė
Kas yra trimituoti? trimitúoti, -úoja, -ãvo NdŽ 1. intr. Q531, R19,104, MŽ24,136, K, L, J.Jabl, Š, Rtr, BŽ67, DŽ, KŽ pūsti trimitą: Ans trimitúoja su trimita J. Žąsinas kankliavo, meška trimitavo, o vilkelis nabagėlis vedė ožką šoktie BsO74. Vario trimitais trimitavo, būbnais įtemptais būbnavo KlvD290. Ant apmaršo trimituoti N. Žalnieriai turėjo trimituodami bei šaudydami žalnieriškos garbės išrodyti Ns1857,6. Parpuolė ant savo veido ir trimitavo, ir šaukė dangauspi BB1Mak4,40. ║ NdŽ aidėti, skambėti, skardenti: Karščiui atvėsus skerdžiaus ragas vėl trimituoja gatvėj V.Krėv. Girdi, ragai trimituoja, mane šaukia V.Krėv. ║ tr. pučiant trimitą ką atlikti: Kanklininkai sutartines kankliavo, pūtėjai daudytėmis jas trimitavo rš. ║ duoti signalą: Sakau, sustojam visi, trimitúojam, kol ateis milicija Graž. 2. intr. DŽ, NdŽ prk. skardžiai lyg trimito balsu kalbėti, šaukti, rėkti ir pan.: Ateidavo auklė gudriomis akimis ir trimituojančiu balsu rš. Viena Afrikos [ragasnapių] rūšis trimituoja, kita bliauna, trečia švilpia, staugia, loja, girksi ir pan. T.Ivan. Kad ir koks būtų šaltas priešaušris, o gervės vis tiek trimituoja rš. 3. tr., intr. prk. šaukdinti, skelbti, garsinti: Šaukliai samdyti trimituos kasdien, kad žuvęs tu – ir žmonės patikės J.Gruš. Poezija negali tik trimituoti ar suokti! rš. Duodamas išmaldos, netrimituok ties savim trimitu, kaip kad veidmainiai daro SkvMt6,2. \ trimituoti; aptrimituoti; įtrimituoti; ištrimituoti; nutrimituoti; patrimituoti; partrimituoti; sutrimituoti; užtrimituoti