auklė reikšmė

Kas yra auklė? 1 áuklė sf. (1) BB1Moz24,59, SD167, CI78, K, Klp nešiotė, vaikų auklėtoja: Áuklė vaikus nešioja J. Buvau áuklėse, t. y. auklėjau vaiką J. Kad tas vaikas jau buvo pusės metų, atidavė jį augint auklei BsMtI171. Mažiukas beklykiąs, ir auklė kartu beverkianti Žem. Bernelius savus ... svetimomus áuklėmus paduost DP263. Įsiveika ir aukláite būdama Šts. ^ Tarp dviejų auklių vaikas be galvos VP46. Kap dešims auklių, tai vaikas be nosies Arm. Gera motina šimtą áuklių atstoja KrvP.
2 aũklė sf. (2), auklė̃ (4) K 1. Ps virvelė naginei ar vyžai prie kojų pririšti, apivaras: Nuvyk auklès, reik nagines dirbti Slč. Jam einant, atsirišę aũklės paskum vilkos Ppl. Dabar galėčiau snukį naginei suraukti, bet auklẽlės neturiu Všk. 2. virvė, virvelė: Pradėjau aš vyt iš tų kanapių aũklę BM96. Nuvyk aũklę, reiks šluotą surišti Pn. Žalio vario lopšelėlis, striūnų vytos auklytėlės NS171. ║ virvelė prie tinklo: Nuo tinklo prie koto iš skirtingų vietų eina trys plonutės virvelės, vadinamos auklėmis rš. Žuvis taip stuktelėjo tinklan, kad net aũklė išslydo nuo piršto Upn. 3. kojinė be galvos ar trumpu riešu: Mano aũklės jau visai nudėvėtos Prk. Auklès, nunertas be letenų, užmauk ant blauzdų arba auteliais apvyniok, kad neplaktųs blauzdos, neskerdėtų J. Ant blauzdos auklė̃, arba žekstaibis J. Užsiauk aukles, kad kojos šąla Sg. 4. autas: Aũklę apsivynioti K. Moterys aukles išsiausdavo ir apvyniodavo kojas Vlkš. Motyna liepa rytmečiais staibius su auklėms apsirišti, kad, per rasas brendant, kojos nešaltų Klp. Vyturo sau staibius vilnonomis, taip pat juodomis auklėmis nu kulkšnių lig pat kelių S.Dauk.

auklė sinonimai

auklė junginiai

  • ateinanti auklė; vaikų prižiūrėtoja
Ką reiškia žodis auklėjamumas? Visi terminai iš raidės A.