sriaubti reikšmė

Kas yra sriaubti? sriaũbti, -ia, -ė DŽ 1. tr., intr. [K], Rtr, NdŽ, KŽ, Gž, Brš, Pc, Vdn, Dglš, Klt su garsu, šlerpiant srėbti: Vienas užsigulė ant bliūdo ir sriaũbia Gs. Nereikia sriaũbt, kap valgai Kpč. Niekad jis nevalgo tykiai, o tai vis kai paršas sriaũbia Jz. Ko tu teip barščius sriaubì, gal labai patinka? Ps. Ką tu čia sriaubì kai meška medų? Ml. 2. tr. SD272, Sut, Kos54,59, Š, NdŽ, Paį, Dkk, And siurbiant gerti: Žiūrėk, kap sriaũbia karvė vandenį Lp. Teliukas kad sriaũbia putrą – nereikia ir piršto Rk. Bėriu neduok gert: pirmai daviau, tai sriaũbia par dantis, ir gana Č. Gal tris dienas negėrei, kad teip sriaubì? Kp. Nesriaũbk kaip žalis iš viso uzbono Snt. 3. tr. NdŽ, Ėr menk. smarkiai gerti svaiginamus gėrimus, maukti: Sriaũbia visi alų kaip šėtonai Pnd. Seni arielkėlę sriaubia, kortomis kartais lošia TS1902,12. Linkmeniškiai degtinę ne gerte geria, bet sriaubte sriaubia VŽ1905,73. Sriaubia kaip velnias LTR(Ds). 4. refl. Š siurbtis: Kojon sriaũbias dielė Ml. 5. refl. KŽ prk. tiriamai žvelgti, siurbtis (akimis). 6. intr. menk. verkti, žliumbti: Tai vaikai: sriaũbia ir sriaũbia par dienas Žl. Ko čia dabar sriaubì: prisiverksi, kai kiaules reiks ganyt Paį. ◊ bùzą (rū́gštų píeną) sriaũbti knarkti: Girdi, kap tata bùzą sriaũbia LKKXIII119(Grv). Tik atsigulė, jau anas ir sriaũbia píeną rū́gštų LKKXIII133(Grv). \ sriaubti; apsriaubti; įsriaubti; išsriaubti; nusriaubti; pasriaubti; prisriaubti; susriaubti