šūkauti reikšmė

Kas yra šūkauti? šū́kauti, -auja (-auna), -avo intens. šaukti: 1. BB3Moz9,24, SD1113, SD72, H, R, MŽ, Sut, N, K, J, L, DŽ, NdŽ, KŽ Šūkauti girioje I. Kas tę medy šū́kauna? LKKIX207(Dv). Prie avilio nereik šū́kaut Jrb. Da ilgai būdavo girdėti [iš nugrimzdusio dvaro] šū́kaunant, bildant (ps.) Žv. Sako, kitąkart ten (ant Šatrijos) daug raganų susilėkdavę, visokias šviesas žibindavę, ugnis kūrendavę, visokiais balsais šūkaudavę LMD(Sln). Šaukiu, šūkauju, klykauju SD118. ^ Šūkauja kai po mišką Sln. Nešū́kau[k] lyg tvoron įkliuvęs LKKI182. Nešūkauk lyg šuo, dvasią matydamas SkrT. Bėdos neina šūkaudamos LTR(Mrc). ║ SD1200, R, MŽ, NdŽ, KŽ, DŽ1 balsu, šauksmais reikšti džiaugsmą, džiūgauti: Šūkauk, dukte Sion, šauk, Izrael, džiaukias ir būk linksma…, tu dukte Jeruzalem BBSof3,14. Miestas visas linksmai šūkauja jiems vivat RD193. O miestas Susan šūkavo ir linksminos ChEst8,15. 2. Jozua girdėjo žmonių šauksmą, anus šūkaujančius (paraštėje klegančius) BB2Moz32,17. 3. NdŽ, Slm Neskųsdavo [tėvelis] išgerti, o parejęs šū́kauti neskųsdavo Up. Jūs įpratęs šūkauti ant savo sesers, ant motinos, bet su manim prašyčiau atsargiau J.Paukš. ^ Ne dvarus valdai, nešūkauk! LTR(Sdb). | refl. NdŽ. 4. intens. šaukti 6: Mun (ligoniui) geriau, ka šū́kaunu Grd. 5. NdŽ, KŽ intens. šaukti 8: Kiškiai pavasarį šū́kauna Mrc. Ateido vilkas pas duris, šū́kauna Dv. Šakose šūkauja šnekutis S.Nėr. Tai gervės šūkauja artimame raiste T.Ivan. Ar girdi, kaip šūkauja žuvėdros? I.Simon. Jei pelėda apie namus šū́kauja, bus bėda (priet.) Pnd. 6. intens. šaukti 9: Nešūkauk apie Tėvynės meilę, o dirbk jos gerovės, laimės, galybės labui rš. 7. M, NdŽ intens. šaukti 11: Ponas šūkavo šūkavo, o neradęs supyko ir nuvažiavo BsPIII92. Ant kalno rugiai, sode obuoliai – tę šū́kavo, tę rykavo močiutė dukrą JV251. \ šūkauti; apšūkauti; atšūkauti; įšūkauti; iššūkauti; nušūkauti; pašūkauti; paršūkauti; prašūkauti; prišūkauti; sušūkauti