šnekutis reikšmė

Kas yra šnekutis? 1 šnekùtis sm. (2) J.Jabl, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, OGLII264, KŽ; T.Ivan, MLTEIII689 zool. varnėnas (Sturnus vulgaris): Saulutei patekėjus, supuolė būrys šnekučių savo lizdų ieškoti LzP. Koks būtų kiemas be šnekučio pavasarį, be jo giesmės?! P.Cvir. Šnekutis ištrūko iš nevalios ir sugrįžo ing girią Tat.
2 šnekùtis, -ė smob. (2) KII175,338, K, LsB575, Š, Rtr, E, DŽ, NdŽ, FrnW, OGLII264, KŽ; A1885,398, R, R173,314,321, MŽ, MŽ230,420,429, šnekùtis scom. (2) kas mėgsta daug šnekėti: Tas senutis toks šnekùtis J. Eik tu, šnekùti, čia nešnekėjęs! Mrj. Šnekùtė tokia ta jo žmona Jrb. Ji tokia šnekùtis Alk. Toks [vaikiukas] šnekùtis jau Mrj. Aš šnekùtis par daug Šd. Daug yra drąsių šnekučių CII514-515. Nuo palšyvų šnekučių (kalbėtojų) gelbėjai CI1066. | Tie gaidžiai šnekùčiai – kata i kata Krš. Sakė man vaikų pasakėlę apie musėlę pasiutėlę ir peliutę šnekutę J.Jabl. Ir zylutės šnekutės šiltesnių orų ieškot iškeliavo Mš. ^ Ką tu čia pasakoji kai šnekùtis Grk. Darbutis gauna darbą, o šnekutis – šnektą LTsV350(Ldvn). ║ Vb prk. apie alkoholinius gėrimus, jų ypatybę padaryti išgėrusį žmogų šnekų: Alutis šnekutis (šnekùtis KI535, K, NdŽ, Tlž) B, MŽ, N, S.Dauk. Nešk pyrago ir midučio ir alučio mum šnekučio B.Sruog.