suderėjimas reikšmė

Kas yra suderėjimas? 1 suderė́jimas sm. (1) K 1. → 1 suderėti 1: Laban jį užturi nauju suderėjimu algos Ch1Moz30 (turinys). ║ Žadantis priimti stoną moterystės turi po suderėjimo paduoti užsakus brš. | refl. KII301. 2. SD103, R37 sutartis: Gintauto greituoju parašytas naminis suderėjimas Vaižg. Suderė́jimo raštas KII312. O su tavimi padarysiu ryšį (paraštėje suderėjimą) BB1Moz6,18. Ir, norėdamas nuobylį, arba suderėjimą, padaryt ir padrūtint su ištikimuoju Abromu DP54. 3. refl. → 1 suderėti 2 (refl.): Toks buvo susiderė́jimas, kam daba ginies! Jnšk. 4. sutarimas, santaika: Turėkimės suderėjimo, vienybės ir meilės bendros DP531. O stojosi tada nesuderėjimas teip, jog atsiskyrė vienas nuo kito GNApD15,39. | refl.: Nėra brangesnio daikto už žmonių prietelišką susiderėjimą I. 5. → 1 suderėti 4: Kas do gražumas, suderėjimas žiedų! BM60. \ derėjimas; apderėjimas; išderėjimas; nusiderėjimas; pasiderėjimas; priderėjimas; suderėjimas