derėjimas reikšmė

Kas yra derėjimas? 1 derė́jimas sm. (1) 1. → 1 derėti 1: Derė́jimas nieko nepadės: vis tiek nenuleisiu Kt. Po ilgų kalbų ir derėjimų Danyla sutiko priimti vieną žirgą V.Piet. Prancūzija ilgus derėjimus vedė su ciecoryste Maroko LC1887,9. | refl.: Baisus derė́jimasis! Pn. 2. sutartis, susitarimas: Derėjimą darau R37. Derė́jimą laužti KII300. Kūdikis pagal aną derėjimą turėjo velniui tekti BsPI56. 3. santaika: Apkalbėtojas jos nekaltybę aptarė ir nederėjimą namuosna invedė Gmž. 4. → 1 derėti 6: Ale gi derėjimas [žipono], visai kitokis žmogus! Vaižg. ◊ Sẽnas derė́jimas Senasis Testamentas (Biblija): Seno derėjimo evangelistas prš. \ derėjimas; apderėjimas; išderėjimas; nusiderėjimas; pasiderėjimas; priderėjimas; suderėjimas
2 derė́jimas sm. (1) → 2 derėti 1: Gausus vaismedžių derėjimas rš. Mėšlo naudingumą parodo javų derėjimas rš. Neviliasi vaisiaus nei derėjimo SPI349. Derėjimas javų SD202.