santaika reikšmė
Kas yra santaika? sántaika sf. (1) NdŽ, Š, DŽ; MŽ152, LsB224, L, Rtr 1. Als sutarimas, buvimas be ginčų, kivirčų: Jei santaikoje gyvensite ir vienas kitam visur draugiškai padėsite, gražios bus jūsų dienos J.Jabl. Tas vyras su pačia gyvena didžio[je] sántaiko[je] J. Nėra sántaikos Ln. Iki šiol jie sántaikoj gyvena Krkl. Reikia santaikoj gyvent su bičiuliu ir nesibart su kaimynais, tada eis rankon bitės LTR(Ant). ^ Gyvena santaikoje kaip šuo su kate KrvP(Pln). 2. Š taika: Tai, rodos, ir vienas bei antras pasaulio galingųjų ramina žmones, rūpinas išlaikyti santaiką tarp valstijų, bet daugis nors slapčiai tik vis kursto Vd. Raivedys tau ištiesia santaikos ranką V.Krėv. ^ Santaika tvirčiau už mūrines sienas LTR. 3. darbo planas, išdėstymas: Padarymas santaikos yra tai sakomojo daikto paskirstymas in dalis, išdėliojimas tų dalių tokia eilia, kaip viena su kita susisiekia ir susimezga A.Baran. 4. (neol.) VŽ1905,79(Vaižg) lingv. sintaksė: Santaika moko, kaip reikia iš žodžių sustatyti sakinius Jn.