ištvitinti reikšmė

Kas yra ištvitinti? ištvìtinti tr. šnek. 1. žr. ištvityti: Sugavęs ištvìtysiu kailį – ilgai atsimysi! Kpč. 2. Skr, Trg žr. ištvatyti 5: Kiek aš to vandens šiandien ištvìtinau, tai šiluma! Vdžg. Tai vaikas – pilną puodelį pieno ištvìtino Stak. Tokį bliūdą barščių ištvìtino – dar jam negana Jrb. 3. Jrb. prk. smarkiai ką padaryti: Visus savo javus žydui ištvìtino Gl. \ tvitinti; ištvitinti; pritvitinti; sutvitinti