išvinguriuoti reikšmė

Kas yra išvinguriuoti? išvinguriúoti Rtr, NdŽ, išviñguriuoti JI662, BŽ181, Rtr, KŽ 1. tr. išvingiuoti, vingiais išraityti. | refl. NdŽ, KŽ: Išsivinguriavę keliai rš. Venta po plotmą visaip išsivinguriuoja, skiriasi į šakas Žem. | prk.: Mintis išsivinguriavo sąmonėje netikėtai kaip raidės smėlyje rš. 2. tr. BŽ475,595 papuošti vingio pavidalo raštais: Išvinguriúotas toks pagalelis Rdn. [Senieji] dėvi siuvėjo pasiūtą, margai mašina išvinguriuotą liemenę I.Simon. 3. tr. išringuoti: Dūdelėm gražiausias įvairiausias melodijas išvinguriúodavo Plv. Ka taip užtrauktum [dainininkai], išviñguriuotum, retai išgirstam – šūkčio[ja] Eig. Pro dantų šverplę jis išvinguriuodavo kokias nori dainas P.Cvir. 4. intr. prk. išsisukti: Išvinguriavęs kaip žaltys, pabėgęs nuo tiesaus atsakymo, Klemensas tą dieną nekentė savęs V.Bub. | refl. BŽ573. \ vinguriuoti; atvinguriuoti; įvinguriuoti; išvinguriuoti; nuvinguriuoti; pavinguriuoti; suvinguriuoti; užvinguriuoti