išraityti reikšmė

Kas yra išraityti? išraitýti; SD1203 iter. išriesti. 1. Š išraitoti, išrangyti, išsukti: Atejo toks kriaučiukas, tik išraĩtė milą ir išejo Ds. 2. apvynioti: Su tošia išraitýdavo [puodynes], ir laikydavo ilgiausiai Grz. 3. sukant padaryti nelygios formos: Kad išraĩtė plaukus – nors kviečiuos nuo žvirblių statyk! Vb. Visa galva išraitýta, iškandzieravota Klt. | Jo lūpas išraito (iškreipia) ironiška šypsena I.Simon. 4. DŽ1 išvingiuoti, išvinguriuoti: Pirmiau buvo keliai išraitýti Grz. Vaga labai išraitýta Upyno Rdn. Jo raštas buvo labai išraitytas rš. | refl. DŽ1: Tai tikra gamtos tvirtovė, iš trijų pusių apsupta išsiraičiusios upės Šlč. Priš pat malūną tas kelias išsiraĩto Vvr. Čia kaip kelias išsiraitęs? Skd. | refl. vingiais išvažiuoti: Su tais motociklais kad išsiraĩto – kaip jie ir galvų nenusisuka Slm. Led išsiraĩtė tokiuo keliu Ėr. ║ vingiais išmarginti: Jis gudriai išmargina moterims kultuves, išraito menčių ar samčių rš. Puodai gerai išdeginti, lengvūs, išraitýti Ob. 5. refl. Slm išsirangyti (iš skausmo, nuo ligos): Kažin ko apžvalgęs, visą naktį pilvu išsiraičiaũ Š. 6. atlikti judesiais, šokti: I kaip te taip [balerinos] išraĩto Mžš. Ans išraito, iškraipo tancius, by nešiote nešio[ja] Šts. | refl. Mžš: Diktos artistės neišsiraitytų Krš. 7. išridenti: Per dieną visus akmenis papievin išraĩtė Ds. | refl. prk.: Nauja banga išsiraito iš ežero vidurio rš. ║ prk. išvyti, išmesti: Išraĩtė velnį iš kamaros Plng. 8. šnek. pakreipti, pasukti (savo naudai), iškombinuoti: Išraĩto, ištaiso i tura Pvn. ║ išsisukti (iš keblios padėties): Jau jau buvo beprispaudžią kaip šeškų šakėm, ale šiaip taip dar išsiraičiau – išnešiau kailį KlK10,37(Škn). Išsiraĩtė nū karūmenės Šv. Ir tu nori raitýti kaip Mingėla nu rugių sėjimo?! Štk. Kaip tu išsiraitéi, ka nesulijo? Krtn. Patiko [dukteriai] bateliai, prisispyrė prašyti, tėvas tik išsiraĩtė nepirkęs Rdn. ║ refl. pratinginiauti: Cielą savaitę išsiraĩtė, nejo į tą mokyklą Trk. 9. šnek. įmantriai ką padaryti: Kaip tu kalbą beišraitái?! Krš. Aš neišraitáu to žodžio, ir gana Kl. Turėjo palivarką, mūriuką kaip tikras dvarponis išraitė sp. Toje dėmėje virpančia ranka ir išraičiau savo pavardę ir vardą rš. Gavęs pieštuko galelį, atidžiai išraitydavo raides rš. 10. DŽ1 šnek. godžiai išvalgyti: Išraitė bliūdą bulvienės ir pakilo tuščiu pilvu Rgv. Išraitei bliūdelį mėsos, ko tau vėl bereikia?! Brž. 11. šnek. su vargu baigti: Tinga, aštuonių [klasių] neišraĩtė Rdn. ◊ iš juõko išsiraitýti labai juoktis: Išsiraĩtė visi iš juõko, tai kumedijos! Krš. O mes išsiraĩtėm iš juõko Mrj. kójas išraĩto šoka: Matyt, dar nesenas, kad prie armonikos taip išraito kojas Ėr. kulnùs (kójas) išraitýti pabėgti, pasprukti: Kai ims šaudyti, visi atėjūnai ir kiti neprašyti svečiai kulnus išraitysią rš. Tuo pat akimirksniu išraitė kojas ir jo draugas rš. \ raityti; apraityti; atraityti; įraityti; išraityti; nuraityti; paraityti; persiraityti; praraityti; priraityti; suraityti; užraityti

Ką reiškia žodis išraitūzuoti? Visi terminai iš raidės I.