raityti reikšmė
Kas yra raityti? raitýti, raĩto, raĩtė K iter. riesti. 1. tr. DŽ vynioti, sukti (į ritinį): Raitýk rankoves, kad nesušlaptum, bemazgojant [=bemazgodama] mazginį J. Bernas raĩto rankoves ir graibis balon nugrimzdusį viedrą Ds. Piemuo vis aukštai kelnes raĩto, kad neapstaškytų Ds. Statys stakleles, raitys drobeles (d.) Sn. Neraitys šilkų kaspinėlius, nesagstys rūtų vainikėlio JD56. | refl. tr.: Raitykis rankas ir eikš imčių Sl. 2. tr. sukant daryti banguotą, garbanoti: Ing garbanas raitýti I. Negerai, kad tos moteriškos savo plaukus neįmano kaip raitýti Trg. Mergaitės visada jau, ne anos raĩtė anų (plaukų), ne nieko – visada pynė kasas Tl. Mano mergelės raitýti plaukeliai (d.) Prng. Mergės seniau liuob plaukus raitýti su karštu ekėtvirbaliu Vkš. I trečiąroz ažumušė paną labai gražią, plaukais raitytais, labai jauną, i paleidė upėn LTR(Brsl). Šventas Petras apaštolas teip pat prisako, idant motriškosios neraitytų plaukų P. | refl.: Seseries mergaičių visų plaukai raĩtos Vž. ║ DŽ daryti riestą, įviją: Kolyška, pasistiebdamas balne, kartas nuo karto raitė savo bajorišką ūsą V.Myk-Put. Raitýtais ūsais OG66. Skrybėlė ant šalies, ūsai raityti – baisus poniakas rš. Parsinešė bulkų iš miesto tokių raitýtų Jrb. Pakelk, šaukly, raitytą tauro ragą ir šauk į žygį mūsų narsią tautą – krūtinėj Žalgirio dvasia dar dega! E.Miež. raitýtai adv.: Šeivos su šalimis, raitytai susuktomis Kos19. | refl.: Kaži kaip atrodytų, jei merginai panosėj ūsai raitytųsi rš. Raitos kaip tošis, į ugnį įmesta Jn(Kv). 3. refl. L136, DŽ suktis, vyniotis, rangytis apie ką, tįsti erdvėje: Laukiniai vijokliai ims raitytis aplink statulas rš. Šiandie virkščios nesraĩto Rš. Ka žirniai neraitytųs pažemiais, ale augtų tiesiai, reikia pryš dygimą lauko vidurė[je] įsmeigti tiesią kartę LTR(Vdk). Nuo Prūsų šalies kaip sparnai debesies padangėmis raitosi dūmai Mair. Žydrame danguje raitėsi pūkiniai debesys J.Dov. | Lenktyniuoja, raitos bangos ties krantu S.Nėr. | prk.: Išgėriau stiklą arbatos, tai tik šilima apie ausis raĩtos Skr. 4. intr. vingiais eiti, kreivuliuoti: Žiūriu – gi dėdė tik raĩto, raĩto vieškeliu girtas Slm. | refl.: Keliukas kreivas raitėsi laukais T.Tilv. Kokie čia keliai [senovėje]?! Šunkelukai tik raĩtės Grd. Raitydamies bėgs vanduo LTR(Žg). 5. refl. DŽ rangantis judėti: Kirmėlė raĩtos K. Begalės tų kirminų buvo, tik raĩtose Jrb. Teip nešvaru: kirmėlės raĩtos griovy, varnos lesa Slm. Gandras, mačiau, nešė gyvatę: raĩtės aple snapą anam Prk. Gyvatės kai įpyksta ir ima vyti, stačios ant uodegos lekia, ne raitytis raitosi Vaižg. Išvydęs žaltį, besiraitantį po kelmu S.Dauk. Ir Eglė pamatė kaip gerą kultuvę pamatinę besiraĩtant ugnyje (ps.) Klvr. Man arkliukas jaunas, greitas, botagėlis rankoj raitos LTR(Pnd). Raičiaus kaip kirmėlė, į ugnį įmesta S.Nėr. O kaip uždegs kas Vilnių, raitysmos kaip tarakonai Žem. Raitos kaip gyvatė Škn, Pšl, Skr. Raitosi kaip gyvatė po kelmą LTR(Pnd). Raitosi it gyvatė spraskile Sr. Ir raitosi kaip prispausta gyvatė LTR(Srd). Raitosi kaip gyvatė, skruzdėlynan patekusi TŽIII388. Raitos kai kirminas Sln. Raitosi kaip vijūnas LTR(Mrs). Raitosi kaip žaltys ant kryžiaus Tv. Ir raitysis čia it žaltys patoriais Skd. Žuvim, ant kranto išmesta, raitais, bet tavo dienos jau nebeateis T.Tilv. ^ Raudonos gyvatės aplei juodą bobutę raitos (ugnis ir puodas) Vdk. 6. tr. judinti, lankstyti: Pakusiau mergiūkštę pakilot lėlytę, tai tuoj rankas pradėjo raitýt Slm. Kojas raitýti (šokant) BŽ83. Velnias… baisiai raitė uodegą, bet atsiskirt nebegalėjo BsPII186. Bulius uodegą pradeda raityt rš. Gandrai, kaklus raitydami, kleguoja Grz. Lauras tempė armoniką į dešinę, suko į kairę, raitė ją ir šoko vietoje rš. | refl.: Man kojelės lengvos, greitos, pačios kelias, pačios raitos B.Sruog. Vieną kitą kartą matai, kaip raĩtos (šoka), o ka nori, pats moki Dr. Aš dėkavoju Dievuo ir visims šventysims, kad aš dar galiu ranguoties, raitýties (darbuotis) Sd. 7. tr. keisti formą, klaipyti: Maži batai pirštus raĩto Šts. | refl.: Geras dalgis neraitos, akuotelis yra baltas, o minkšto mėlinas Šts. Raitysis šiaudai jaunu mėnesiu dengto stogo Šts. Aukštai jau dega, lovos raĩtos, o ponai tie lauke jau visi Trk. Raitos kaip šikšna kepama Dr, Krtn. Kaip šikšna, ant ugnies degdama, viseip raĩtos, teip sugreibtas vagis daro PP55. Tvoros iš šalčio raitos ir pykši Vaižg. 8. refl. rangytis, vartytis (atsigulus): Pilvas kai būgnas, gali raitýtise Jrb. Ant pliko suolo raitaus, t. y. kinksau J. Raitýsys, raitýsys – šalta, negali tverties KlvrŽ. Gerai tau kai meškai raitýtis [lovoje] Vrn. Prisiplempei raugtinalės ir raitýkis! Trk. Pati raitos lovoj, keltis nesusipranta LTsIV280. Eik namo, velnią čia raitaĩs ant pečiaus! Slm. Pilna Palanga [paplūdimyje] raĩtos tų dykduonių Krš. O tas vaikas ten kaip kurmis besiraĩtąs an kelio Lk. Ko raitaĩs kaip driežas in kiaušinių! Sdk. 9. tr. N, M raičioti, ridenti: Mano bėda – ganyti, ne akmenis raityti J.Balt. Kalades (sienojus) raitaũ in Nemuną Al. Pamačiau, kad raĩto akmenus tokius didelius Alks. Geriau prieš kalnelį akmenis raityčia, negu su berneliu žiedeliais mainyčia LTR(Trgn). Vai raĩtė, baidė raudonais obuolėliais (d.) Vl. ^ Akmuo beraitomas sudyla, o žmogus kad nesudiltų, sunkiai bedirbdamas! KrvP(Mrc, Ds). | refl. prk.: Ar raĩtos (gerai ateina) koziriai? Šts. 10. tr. kamuoti (dideliam skausmui), versti rangytis: Raito skausmai, negaliu liauties Lk. | refl. DŽ: Nuvažiavo daktaro: raĩtos [ligonis], negalia Jd. Raičiáus po atkričio ilgai, i dar neįgaliu Krš. Petras, aure, raĩtosi su skrandžiu Mžš. Į ligoninę tą nevažiuona, ale bet raĩtos Trk. Raĩtos vyras pilviuku Krš. Mergaitė iš skausmo raitėsi, spiegė rš. Raĩtės visai, kojas pastatęs Grd. Užmirški savo sąžinę ir širdį, skausme raitykis, mirki nusiminęs! V.Kudir. 11. tr. DŽ šnek. įstengti nugalėti, įveikti: Mažesnis didesnį raĩto Švnč. Aš jį kaip nieką raitaũ Grž. Tokius vyrus tai dar lengvai raitaũ Snt. ║ murdyti, grumti: Tol muni raitė, kol atmurdė į griovį Šts. ║ mušti, pliekti: Kad aš pradėsiu tave raitýti su bizūnu! Skr. 12. tr. Krtn šnek. žodžiais gąsdinti, saikinti: Ka paėmė tą senį raitýti, rupūžė, sako! Krš. Aną pradėjo raitýti, raitýti, i ans neišsisuko Kl. ^ Geriau tave teraito, negu mane sukčium paskaito KrvP(Nmn). 13. tr. šnek. įmantriai ką daryti (kalbėti, rašyti): Kokia supuvusi boba, i ta raĩto kalbą Krš. Ir jo palinkimas raityta kalba kalbėti veikiausiai bus atsiradęs iš papratimo rš. Vienas patenkintas parašą raito, premiją gavo, matyt rš. Surašyk visus rašeivas, kurie jiems prašymus raitė rš. raitýtai adv.: Vyriškis raitytai nusikeikė rš. 14. intr. Gršl šnek. daryti, kad kas išvengtų ką atlikti, kur neįkliūtų: Teisėjai raĩto vienaip, raĩto kitaip – negalia išteisinti Šts. | refl. Akm, Rd: Ilgai bylinėjos, ale ką tu jam padarysi, vis tiek raitės, raitės ir išsuko kailį – nepakliuvo KlK10,37(Jnš). Aš jau liūbu vis raitýsiuos, ka jau mažiau numie mun tebūti Tl. Taip ir raitáis, kaip geriau Ll. Daba jau aš raitáus tik nu smerties Slnt. Raitýkis neraitýkis, o važiuoti gausi Skdv. ^ Ko raitáis kaip kirminas, ko nejudi (ko neini dirbti)?! Krš. Kad mojaus giedoti, tai kaip kirminai raitotės, o prie vakaruškų kaip sudegę Žem. 15. refl. Krtn šnek. sukinėtis kur be reikalo, slankioti, dykinėti: Tik raĩtos pakiemiais KlvrŽ. Kame tik raitáis pakerčiais! Žd. Ko jūs raĩtotės, kame raĩtotės?! Pri šieno visi! KlvrŽ. Neraitýkis kaip slinkis patoriais Trk. Raitykis čia pakerčiais – mauk gulti greičiau! Trk. Aple tas sienas visumet raitos vaikai Yl. Pasitrauk, neraitykis po tako! Sd. | Karvė raĩtos, kad gautų kur išnirti Trk. 16. tr. DŽ, Krč, Ėr šnek. godžiai valgyti: Kad raito, net jam žandai linksta Kp. Visa šeimyna virtienius raĩto Grž. Velykos. Ant stalo apklota baltai, pyragas, dešra, išrašyti kiaušiniai, pilvotas ąsotis, ratuota stiklinė – raitai ir drausmės nematai J.Jan. Jei alkanas būtum, ne taip raitýtum tą košę Srv. | Bus lapė nusinešusi [vištą] vaikam raitýt Grž. ◊ [nèt] aũsys raĩtosi 1. didelis karštis ar šaltis: Troba – aũsys raĩtos, matyt, ka su anglims pakūreno Ms. Šiltas kambariukas: pripiškina – aũsys raĩtos Krš. Užleis devyngalvis žaltys didelį karštį taip, kad net ausys raitysis MPs. Nu šalčio aũsys raĩtos Vkš. Žiemos rykmečių vė[ja]s spigina, ka aũses raĩtos Lkv. 2. ima gėda: Aũsys raĩtos, tų tavo anekdotų besiklausant KlK6,56(Krš). Ausys raitos, tokių kalbų besiklausant Skd. 3. apie godų valgymą: Marijona glemžia, net ausys raitos S.Čiurl. juokaĩs (iš juõko) raitýtis labai smarkiai juoktis: Visi raĩtėsi juokaĩs Mrj. Kai kurie darbininkai kone raitėsi iš juoko J.Dov. Aš raitausi iš juoko I.Simon. káilis raĩtos 1. apie smarkų mušimą: Kad daviau, tai daviau – kailis tik vien raitės KlK10,40(Jnš), 2. apie smarkų bėgimą: Kad movė vyrelis namo, kailis tik vien raitės – išsigando bobelės vargšas KlK10,37(Jnš). kójas raitýti 1. DŽ greitai bėgti: Žiūrėk, jis kad raĩto kójas, tai raĩto! Rm. Jūs, berniukai, kojas raitot, in mergaičių poras skaitot LTR(Brsl). Kad bėga risokas, kad raĩto kójas, gražu žiūrėt Ob. Greito, greito – kojas raito Ds. 2. suktis, darbuotis: Petras gerai kójas raĩto Ds. | Tik raĩto kójas, raĩto Upt. kulnùs (kulnaĩs, kìnkas) raitýti 1. greitai bėgti: Greitai bėga, kulnus raito A.Strazd. Kulnais raitė, gryčion bėgo O. Jei pasaulis tau brangus – eik šalin! Raityk kulnus B.Sruog. 2. šokti: Visi šoka, kulnùs raĩto – kur nešoksi, kad užkaito Kp. Martynas nešoks. Per senas kinkas raityti J.Avyž. nósį (sprándą) raitýti pūstis, didžiuotis: Tuo tarpu karaliaus žirgas džiaugiasi aukso pasagom ir raito nosį J.Balč. Neraitýk sprándo, užpakalio vis tiek nepamatysi! Dkš. úodegą raitýti 1. išsisukinėti: Ko ana raĩto úodegą, tiek primelavusi KlK9,77(Krš). 2. nerimti iš džiaugsmo: Mergos úodegas raitýs, kad atvažiuos kavalieriai Krš. žẽmėn raitýtis sunkiai sirgti: Prisisprogsta to myžalo (degtinės), o paskui raĩtos žẽmėn Trk. \ raityti; apraityti; atraityti; įraityti; išraityti; nuraityti; paraityti; persiraityti; praraityti; priraityti; suraityti; užraityti