grumti reikšmė
Kas yra grumti? grùmti, -ia, grū́mė tr. 1. BŽ97 spausti, maigyti, grūsti; varyti: Ką tu čia dabar grumì? J.Jabl. Vaikai kap vaikai – čia grumì (varai šalin), čia vėl apsisukę lenda Dkš. Ar audra čia atstaugs, pagirin sniegą grums? rš. | refl.: Kur čia dabar grumíesi? J.Jabl. Aš grumiúos į tarpą žmonių ir grumdaus tarp anų J. Pro šalį grumiasi kareiviai V.Piet. Laužos, grumiasi ledai į ežero kraštus rš. Ko čia grumýs, ar nepatelpi? Pln. 2. K, M, Rg, Kv kovoti, kautis: Kunigaikštis nusiuntė jį priešų grumti rš. | refl.: Ir grumias darbo milijonai, ir žengia žemės išvaduoti! (sov.) S.Nėr. Naujakuriai, nelyginant toli nuo vienas kito pasodinti medžiai, buvo palikti pavieniui grumtis su audromis P.Cvir. Vyrai kaip jaučiai grùmiasi J. Su meškomis ir vilkais grūmės S.Dauk. Žirgas kibo į šerną, grūmės, kariavo PP29. Su vagim grūmėsi ir pagalbos šaukė LC1883,42. Tą naktį tai grū́mėsi (fronte mušėsi) Gs. | Aš grumiuosi patsai su savimi A.Baran. Jis su smertimi grūmėsi VlnE190. Reik su žambiu grumties (galynėtis, vargti), o bulvynę virė su grobais karpytais (prastas valgymas) Šts. ^ Su plikkakčiu nepeškys, su meška negrumkys VP42. 3. Lzd, Lš, Smn, Mrc, Nmn ėsti, kimšti, šlamšti: Šita karvė grumia ir grumia dobilus Brb. Ką sugriebia, tai ir grùmia Gs. ║ menk. valgyti: Gana jau tu – grumì ir grumì kap karvė! Rdm. Kur daug vaikų, nereik pyragų, visi grùmia duoną, net žandai kyla Alvt. \ grumti; įsigrumti; išgrumti; nugrumti; pagrumti; persigrumti; prasigrumti; prigrumti; sugrumti; užgrumti