saikinti reikšmė
Kas yra saikinti? saikìnti, -ìna, -ìno tr. Rtr, NdŽ, sáikinti, -ina, -ino NdŽ 1. K, Kos93, Tv imti priesaiką, reikalauti prisiekti, duoti žodį: Liudytojus saikìnti DŽ1. Saikinaũ, kad prižadėtum niekam nesakyti J. | refl.: Ji apsimesdavo mylinti ir netgi saikinosi, kad myli rš. 2. Kv, Žr, Vdk grasinant tardyti, jėga versti prisipažinti, pasakyti tiesą: Jis prisipažino, kaip vyresnybė prispeitusi jįjį saikìno, kas pavogė drobę, sūrius J. Jis, užspeitęs mane į kertę, saikìno, kaip ten buvo, klausinėjo apie vis J. Kiek aną saikìno, kiek aną saikìno: pasakyk, kas tavi galėjo teip sugnaibyti Lpl. Misliau, ka pablūsu: išvedė banditai paskutinį sūnų ir saikìna Krš. Ko čia mane saikini kaip asesorius vagį! End. ║ klausinėti, teirautis: Aš jį saikinù: a daugiau mani nemuši? Jrb. Ko čia muni saikinì – matai, ka tokių žodžių nežinau! Krš. Anie vis saikìna: a duosi, kumet duosi, kiek duosi? KlvrŽ. ║ barti: Saikìnęs [žmoną], kam vaipos, nešneka Krš. | Ko aš čia tus arklius saikìnsu (raginsiu, varysiu) – važiuoju ramiai DūnŽ. \ saikinti; įsaikinti; išsaikinti; pasaikinti; prisaikinti; susaikinti