tardyti reikšmė
Kas yra tardyti? 1 tárdyti, -o, -ė tr. KBII172, K, Š, Rtr, KŽ, FrnW, KlbXV131(Krg), tardýti, tar̃do, tar̃dė nj. 1. M, J.Jabl, LL228 teis. kvosti: Anie buvo įtaramys, tárdė Šv. Tas mokėjo rusiškai, anie ten aną tárdė gerojė[je] trobo[je] Kl. Anie pradėjo jau muni gerai tardýti Brs. I kiek čia traukė į paliciją muni, kiek tárdė! Kal. Patsai tardei tuos žmones, ir jie tau prisipažino V.Krėv. Tárdomasis prisipažino kaltas DŽ. Tárdomoji priemonė NdŽ. ║ H175, R, MŽ351, N, K, Kos37, Krg klausinėti, norint ką sužinoti, išgirsti, teirautis: Pasiuto tárdyti mani žmogelis nū visokių žodžių Sg. Mes, – atsiliepdamas jiems erelis, – norime tárdyt, kaip jūsų mylista žiemos bėdoj išsilaikėt K.Donel. Ko čia tos merginos mane tar̃do? Vl. 2. tirti, tyrinėti: Vis dėlto ši byla dar reikalinga tárdyti ir tárdyti J.Jabl. Pradėjo atsirast moksliškas interesas tardyt bei aprašinėtie tautą LTI85. Mes liekanas anos gadynės tardome prš. Vangus aš esmi tavo žodį tardyti brš. ║ stebėti, stengiantis suprasti, įžvelgti: Atidžiai tárdė sesers veidą NdŽ. tárdomai adv.: Tárdomai į ką žiūrėti KŽ. \ tardyti; aptardyti; ištardyti; nutardyti; patardyti; pertardyti; pritardyti
2 tárdyti, -o, -ė 1. NdŽ žr. 2 tardinti 1. 2. tr. DŽ, NdŽ, Dj derinti (stygas): Striūnas tárdo Grž. \ tardyti; atsitardyti; ištardyti; nutardyti; sutardyti
3 tardýti, tar̃do, tar̃dė žr. tarti 1.
4 tárdyti, -o, -ė žr. targyti.