tancius reikšmė

Kas yra tancius? ×tañcius (l. taniec, brus. тaнeц) sm. (2) FrnW, NdŽ 1. R, MŽ, Sut, N, [K], M, Kos84, J, KŽ, Tl šokis: Šokinėju, tancių šoku R348, MŽ465. Senos gadynės tancius I. Prasčiokams griežiau žemaitiškus, ką anie liūbė šokti, tancius, kazokus PP16. Tañciai šokinėjami po karčemas A.Baran. Da neišėjau pirmo tancẽlio, padovanojau šilko kuskelę JV596. Jos nerado tañciup nei puotoj DP440. Bjaurios ir dargios kalbos, ir giesmės, ir veikalai, ir laigymai arba tanciūs yra tūli DP71. | prk.: Jis sugadino te tañcių (sutrikdė reikalą) – viskas būt buvę gerai Slm. Nenoriu prisidėt prie to durnųjų tañciaus Snt. ^ Viskam tikęs: ir pri tañciaus, ir pri rožančiaus Slnt. Nė prie tañciaus, nė prie ražančiaus Šn. Pirštą į dantis įsikandusi, saldų tancių šok! (sakoma žmogui, neturinčiam ką veikti) Žem. O jūs, peklos kamščiai, velnių tañciai! Plv. 2. Tat, Kv šokiai, vakarėlis: Oi tu klapčiau, klapčiukeli, ved' paneles tañciun! VoL400(Grv). Aš neeisiu į tanciùką be trijų dūdorių! JV935. Apyneli žaliasis, puroneli gražiasis, tavi pylė į taurelę, mani vedė į tancelių D15. ^ Verpt – nei trukt, aust – nei stukt, tañciuj – kap vėjas! Krok. 3. pulkas, būrys: Pasamdžiau tancių, tancių nedidį: du šimtai šokėjų, du muzikantai MitIV312(Ūd). Ant tėvo dvaro trys tañciai šoko. Leisk mane, bernyti, į jaunimėlį JV975.