vinguriuoti reikšmė

Kas yra vinguriuoti? vinguriúoti, -iúoja, -iãvo intr. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, viñguriuoti -iuoja, -iavo Rtr, Š, BŽ54, NdŽ, KŽ, DŽ1; L 1. būti vingiuojančio pavidalo: Tokie takeliai viñguriuo[ja] Yl. Numindytas [takas] vinguriavo pačia skardžio pakrašte J.Jabl. Tylėdami krutėjo plačiu vieškeliu, kuris geltonuodamas vinguriavo tolyn tolyn LzP. Ta upis viñguriuo[ja] Telšių linkuo DūnŽ. Beržyno papėdėje Nova vinguriúoja Grš. Srauni upelė, vinguriuodama lankoje, gurgėjo Žem. | Vilnimis jam plaukai ant kaktos vinguriavo J.Paukš. ║ daryti vingius, sukioti: Kaip ari viñguriuodamas, ark tiesiai Pgr. Minijos vanduo vinguriavo per plačias pievas rš. | prk.: Mintys vinguriavo tarp kažkokių aštrių skeveldrų ir dažnai nutrūkdavo J.Mik. 2. BŽ47 raitantis, rangantis slinkti, judėti: An kelio išsirangęs i vinguriúoja žaltys Ūd. Visu kūnu vingur vingur vinguriuodama stengiasi pamažu kur iššliaužti Vaižg. Ilgas, laibas jos (ūdros) kūnas vinguriuoja kaip žuvis ne tik vandenyje, bet ir sausumoje, vinguriuoja ir ilga, labai raumeninga uodega T.Ivan. Gyvatė par pat vidurį kiemo viñguriuo[ja] Krš. Ant grindų šliaužiojo išblyškę, be saulės augusios varlės, o aplink kojas vinguriavo slidūs žalčiai A.Vaičiul. Jau iš tolo išgirsdavome giesmes ir pamatydavome keliu vinguriuojančią maldininkų virtinę V.Myk-Put. | Sušnarėjo jovaro šakos, ir keli pageltę lapai vinguriuodami nusileido prie Katrės kojų V.Myk-Put. Visi dar miega, dar joks dūmelis nevinguriuoja iš kamino rš. | refl. Rtr: Gyvatė gylį kaišiodama vinguriuojasi žolėse rš. 3. mosuoti: Šuo tave pažįsta da[r]: su uodega viñguriuo[ja] Jrb. Kad vinguriúoja šuo uodega, kai tik paglostai Srv. Paleisk katiną: matai, kad pyksta ir uodega vinguriuoja Trg. Šuo pajutęs oloje pelę ėmė uodega viñguriuoti Jn. Žolė lingavo pavandeniui ir vinguriavo plonyčiais žalčiais M.Katil. ║ refl. sukiotis: Šunelis viñguriuojasi prie žmonių Šk. 4. mirgėti: Žvakės šviesa titnago pakraštėlėmis žaidžia, vinguriuoja sakytum raides išvedžioja rš. 5. ringuojant dainuoti: Kulminacinėse vietose melodija pašoka į viršų, net į kitą registrą, o šiaip ji gana ramiai vinguriuoja LKXIII184. Ore plazdėjo, vinguriavo vieversio daina rš. ║ tr. giedoti: Paukšteliai, kiekvienas kitokiu balsu vinguriuoja savo giesmę Žem. ║ rėkti: Klikus riksmas virtuvėje vinguriavo, liejosi P.Cvir. 6. prk. išsisukinėti, laviruoti: Vinguriuok nevinguriuok, vis tiek neišsimeluosi Trgn. Profesoriaus veidas griežtėja, jis nuostabiai vinguriuoja tarp bičiuliškumo ir viršininkystės rš. Vinguriuoja (kalbėdamas) kap žaltys Lp. Jie neatsako tiesiai, ar kaltinamieji parapijonys kėlė triukšmą bažnyčioje, ar ne, tik visaip vinguriuoja ir graso lietuviams A.Sm. ◊ [su] liežuviù vinguriúoti 1. pataikauti: Viñguriuo[ja] su liežuviù kaip šuo su uodega Jrb. 2. be reikalo kalbėti: Koki čia negerumai; nepristok, liežuviu nevinguriuok, ir negerumų nebus Brš. \ vinguriuoti; atvinguriuoti; įvinguriuoti; išvinguriuoti; nuvinguriuoti; pavinguriuoti; suvinguriuoti; užvinguriuoti

vinguriuoti sinonimai

Ką reiškia žodis vingursamanė? Visi terminai iš raidės V.