mirgėti reikšmė
Kas yra mirgėti? mirgė́ti, mìrga, -ė́jo intr. 1. SD150 šviesti, žibėti mirksinčia šviesa: Naktį žvaigždelės ant dangaus mirga BM416. Staiga ji pamatė žiburėlį tolumoj mirgant pro medžius J.Balč. Žiūrėk aukštyn, ana žvaigždės mirga Vrb. Žvakė degė mirgė́dama NdŽ. Saulės spinduliai mìrga ant lubų par plyšį J. Iš mano veido kraujai tekėjo, kaip saulužė mirgėjo LB91. 2. nelygiai atmušti šviesą, spindulius; kaitaliotis spalvoms ar šviesai ir šešėliams: Mirgėjo, kaip aukso deimantais apiberta, snieguota žemės paviršė, mirgėjo šarmos kruopeliai medžiuose, mirgėjo tvoros ir stogai. Mėnuo taip pat mirgėjo, nusigandęs stebėjos į saulės galią Žem. Ant mano kaklo perlai mirgėjo, ant baltų rankų žiedai žibėjo NS1269. Prieš saulę mirga ežero vanduo T.Tilv. Vakar vakarėly vandeny mirgėjo; ai, te girdė du broleliu bėruosius žirgelius JV57. Ašara pavirto perlu, mirgančiu visomis laumės juostos spalvomis rš. Mirga langų stiklai, nušviesti saulės spindulių NdŽ. 3. judėti, virpėti, marguliuoti, kaitaliojantis spalvoms ar šviesai ir šešėliams: Saulutė tekėjo, lapeliai mirgėjo, o du broliai brolužėliai žirgelį balnojo d. Dunojus bėga, rūtelės mirga (d.) Vb. Gražios, šviesiais rūbais pasipuošusios moterys mirgėjo tarp medžių kaip sužydę žolynai daržely J.Bil. Nuo šilumos stogai mìrga Dkš. Oras mirgėte mirga Vaižg. Par lauką jojau, laukas dunzgėjo, vieškelėliai mirgė́jo JD608. | Šitoj merga mirga kaip gyvasai sidabras, negali vietoj stovėti An. Ant tavo galvelės rūtelė žydėjo, tarp tavo rankelių darbeliai mirgėjo LTR(Kb). ║ labai greit vienas paskui kitą eiti, lėkti: Vos tesuskaitomi mirgėjo telegrafo stulpai A.Vien. Laivelis ėmė švilpti vandeniu, jog krantai, kaimai ir medžiai tik mìrga akyse NdŽ. Ė Martynas, kaip galvon duotas, šoko iš maišo, nebežiūrėdamas nei kelio, tiesiai palei daržais skrido namo, net kojos mirgėjo BsPII294. 4. būti labai daug, knibždėti marguojant: Paupy, nors ir vėlyvą popietę, mirgėjo pilna žmonių J.Dov. Vieškelis, gal pusė varsto, kruta mirga žmonėmis Žem. Keliai mirga – bėga žmonys Rt. Visi pašaliai mirgė́jo karūmenės Žr. ║ prk. gausiai būti, dažnai pasitaikyti, iškilti prieš akis: Žemaitės raštai mirgėte mirga liaudiško pastabumo, sąmojo, humoro, vaizdingumo žodžiais ir posakiais V.Myk-Put. 5. raibti, marguliuoti (apie akis): Man akys mìrga K. Akyse mirga, baltuoja, ausyse gaudžia baugus pūgos skardas J.Bil. Nuo saulės akyse labai mirga Ds. 6. prk. važiuoti, eiti: Renkis, jau laikas mirgė́ti į namus Smn. \ mirgėti; atmirgėti; įmirgėti; numirgėti; pamirgėti; pramirgėti; sumirgėti; užmirgėti