paviršė reikšmė

Kas yra paviršė? pavir̃šė sf. (2) J.Jabl žr. paviršius 1: Vėjelis, pranokdamas saulelės spindulius, šiltai pūkšnojo, skubindamas džiovinti purvuotą jos paviršę Žem. Vėjas skaudus juk pakilsta prieš aušrą nuo upės paviršės HO. Kai pakirstas, pilnas sulčių medis gauna kiek pradžiūti, ima plyšti ir plyšta iš paviršės Mš. Žiūrint iš paviršės (iš išorės), galima buvo manyti, kad čia nieko netrūksta LzP. | prk.: Ji griebėsi vis paviršės, ne gilumos (ką darydama, nesigilino į esmę, darė paviršutiniškai) Vaižg.