įtartis reikšmė

Kas yra įtartis? įtartìs sf. (3a,b) BŽ384; Blv 1. įtarimas, nepasitikėjimas: Ant jo seniai yra visokių įtarčių Rs. Nekaltinki manęs neaiškia įtartim rš. Taip gyvenant, nebuvo tarp jų nei žodžiui, nei įtarčiai, nei skaugei vietos S.Dauk. Įtartis žmonių abudu gandino M.Valanč. Užsitraukti rūstybę, gėdą, į̃tartį BŽ259. 2. sąlyga, aplinkybė, išlyga: Pradeda naują gyvenimą naujose ir nepaprastose įtartyse A1884,361. Įtartys politiškos, draugijiškos yra kitokios A1884,362. O beturčiai, kurie neturi nei savo valčių, nei tinklų, su anais susitaiso ant išlygtų įtarčių A1884,265.