įvadžioti reikšmė

Kas yra įvadžioti? įvadžióti plg. įvedžioti. 1. tr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ daugelį ar visus įvesti į patalpą: Arklius į tvartą įvadžiók J. Dabar šventa dvasia mus tikinčius kavoja, į dangų įvadžioja PG. | prk.: Tėvai, neingivadžiokiat rūstybėn sūnelių jūsų Mž35. | refl. tr. Š, Rtr. Jį per išvadžiotojį iššaukė srš. 2. J, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Mšk, Žvr, Lp, Užp žr. įvadelėti: Įvadžiojamas arklys SD132, N. Bėrąją par trumpai įvadžiójai Jrb. Tė vadžias, juk moki arklius įvadžióti Trg. Sugrubę rankos, negaliu nė vadžių įvadžiót Sk. Apie pakinkymą tai nėr ko nė šnekėt, anas ir vadelių nemoka invadžiót Ds. ^ Arti vilku negali, kad pažabot nemoki, o akėt neakėsi, kad įvadžiot negalėsi KrvP(Ds). | refl. tr. Š, Rtr: Aš pats insivadžióju Ds. Įsivadžiójo ketvertą Alk. Jis surado storą virvę ir liepė įsivadžioti rš. \ vadžioti; antvadžioti; apvadžioti; atvadžioti; davadžioti; įvadžioti; išvadžioti; nuvadžioti; pavadžioti; parvadžioti; pervadžioti; pievadžioti; pravadžioti; privadžioti; suvadžioti; užvadžioti