pavadžioti reikšmė

Kas yra pavadžioti? pavadžióti plg. pavedžioti. 1. tr. N, M, Rtr, NdŽ, KŽ, Žlb, Pjv, Žvr kiek pavesti: Pavadžiók ašvienius ariant J. Reikia pavadžiót vaikus an oro LzŽ. Ka nor sulauktau vaiko (vaikaičio) už rankutės pavadžiót DrskŽ. Pavadžiódavo tą aklą bobalę Grd. Svaigsta galva, muni pavadžiókiat Krš. Pavadžió[ja], jau noria eit mergica Jd. | refl. tr.: Ana tik vaiką už rankikės pasivadžió[ja] Krš. Jis karvę pasivadžió[ja] kiek i gulia Jrb. [Mažiukėlį] pasivadžiók ir pasinešiok ant baltų rankelių JD1192. ║ sugebėti, pajėgti kiek pavesti: Aš dar arklį pavadžióju, tiek tegaliu Rdn. 2. refl. drauge apvaikščioti: O čia da pasìvadžios, pamatysi, kaip čia ta Kartena yr Krt. 3. tr. kiek pagloboti jauniklius (apie naminius paukščius): Višta kap pavadžiója mažukus, jiej stipresni būna Dg. 4. intr. pabraukyti: Itep va pirštas pavadžiója sau per kaktą, po lūpas pavadžiója LKKXXIX183(Lz). 5. tr. braukant pavalyti: Grindis pavadžióju anta šepečio [skudurą] apsivyniojus DrskŽ. 6. tr. pasukioti, pareguliuoti: Šriubas, kur pavadžiója žirkles PnmŽ. 7. tr. NdŽ, Up, Žg įvadelėti, pažaboti: Pavadžiók arklius Šts. Mano kamanotas, brolio padkavotas, o to šelmio balamūto karklais pavadžiotas LMD(Dkšt). ◊ gaĩdį po pùsnį pavadžióti Jrb greit pavargti. už nósies (nósės) pavadžióti apgaudinėti: Vaikio daba už nósės nepavadžiósi, anų mažiau Krš. Pavadžiósu jumis už nósės, aš gudresnis DūnŽ. | Tokio (18 metų vaikino) už nósės nepaimsi nepavadžiósi Krš. \ vadžioti; antvadžioti; apvadžioti; atvadžioti; davadžioti; įvadžioti; išvadžioti; nuvadžioti; pavadžioti; parvadžioti; pervadžioti; pievadžioti; pravadžioti; privadžioti; suvadžioti; užvadžioti