juokuoti reikšmė

Kas yra juokuoti? juokúoti, -úoja, -ãvo K žr. juokauti: 1. Ką čia juokúoji? čia ne juokai J. Suėję sau, susisėdę prieklėtyje seniokai ir juokúoja Š. Nuliūdę nesugeba juokuoti VP35. Ponas dažnai ir juokuodamas nudažo kailį J.Jabl. Aš nejuokúoju, aš rimtai sakau KlvrŽ. Lenkai su lietuviais turėję jau iš tikro rokuotiesi, bet ne juokuoti A1884,97. Susėdom visi pablaku ant veja, ūksmė[je] klevo, ir pradėjom juokuoti M.Valanč. Nejuokuok su juomi, nes to gailėsys paskuo S.Dauk. Seniau jis juokuodavo, būdamas labai linksmas rš. Gegužė kukavo, juokavo Trk. | refl.: Kad juokúojas, kad būna panos su kavalieriais! Šts. 2. Su liūtais žaidė nei su ožyčiais juokuodams CII415. Su smerčiu nejuokuok VP43. Pjaus mano sūnelis ne žentelis, pjaus mano sūnelis juokuodamas D42. Žmogus juokuodamas mane pabaigė, kad būtų iš tiesų kibęs, būčiau gyvas neblikęs S.Dauk. 3. Tamsta bejuokuoji sau iš manęs, o man tatai skaudu Db. Dar juokavom iš senųjų, jog jiems artie kapas D100. \ juokuoti; apjuokuoti; atsijuokuoti; išjuokuoti; pajuokuoti; sujuokuoti