kančiukas reikšmė

Kas yra kančiukas? ×kančiùkas (brus. кaнчyк, l. kańczuk) sm. (2) K.Būg, OZ22 odinis rimbas, bizūnas, stirninis: Atmenu, atjojo kartą germanas pas mus; prie šono jam stovi pasikabinęs toks ilgas skūrinis kančiùkas Brž. Kančiùko tokiam ben kiek reikia įkrėst, kad neprisėst ben kelias dienas Sv. Na, vaikai, ar dar neklausysit? Tuoj paimsiu kančiùką Trgn. Galėsi tuo kančiukù šunes makaryti Kair. Raiteliai arklius su pentinais ir kančiukais pavaro Gr. Tas kančiukėlis šimtavielėlis bėrui žirgeliui bausti JD475. Karo svirne kančiukėlis, aš jį nusitrauksiu Ndz. Kančiukėlį–pintinėlį vagy pakabinsiu JV1060. ^ Raudonu kančiukù per juodą plaka (liepsna ir krosnies kakta) Bs. Verčiau už seno barzdelės [tekėti], negu už jauno kančiùko Kp.