kančius reikšmė

Kas yra kančius? ×kañčius sm. (2) K.Būg, K, LVII154, NdŽ, J žr. kančiukas: Supliauškė jo kančius, ir kažkas užpakaly Šaltenio suunkštė A.Vencl. Be kañčiaus išjojo Skr. Šitam arkliui reikia gero kañčiaus Ob. Pasiėmė diedas kañčių, liepė giedoti rožančių (flk.) Kt. Ir šuo, pamatęs kañčių, bėga Kč. Kai ištaisysiu kailį su kančium, tai žinosi! Pžrl. Niekuomet, jauniki vargšai, nelaikyk menkai mergaitės, vergo kančium jos nemokyk Sab.