kanėti reikšmė

Kas yra kanėti? 1 kanė́ti, kãni (kãna, -ė́ja), -ė́jo intr. J.Jabl, LVI749, Vlkv alkstant, prastai vilkint, vargti, kamuotis: Kanù kanù per visądien, o sulaukęs vakaro, tai kad privalgau Skp. Kanì kanì, o nieko neturi Skrd. Tai ne seniau, kai reikėjo žmonėm badu kanėti Žln. Mūsų šunelis kãna kãna per visą dieną Slm. ║ save skriausti (turint): Tėvas visą gyvenimą po šapelį nešė, kanėjo kanėjo, kol tuos septynius hektariukus įsitaisė sp. | Kãni boba ant vežimo, diedas dūpsi karčemoj Mrj. | refl.: Mano tėvai nesikanė́davo: gerai valgydavo Bgt.
2 kanė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. K.Būg ėsti kandims, kandyti; gesti: Miltai, vilnonas drabužis nevėdinamas pradeda kanė́ti, t. y. kandėti J. Veizu, mano ilgiejai kailiniai jau pradėję kanė́ti Grg.