kanka reikšmė
Kas yra kanka? 1 kankà sf. [K], LsB208; SD312,337 kančia: Tikra kankà su menku arkliu ir arklu arti J.
2 kankà sf. (2) pradėjimas, sykis: Nupjovė medį viena kankà Vkš. Kad jau pradėjom, ta kankà ir užbaikim Vkš. Miesto žmonys piningus leida ta kanka (gauna ir išleidžia) Kal.
3 kánka sf. (1) 1. lentyna indams padėti; lentynėlė su skylėmis šaukštams, šakutėms, peiliams sukišti, šaukštdėtė: Sudėk šaukštus ant kánkos Dg. Kur peilis? – Ant kánkos Mrs. Paduok lėkštę nuo kánkos Bd. Kap puolė samtis nuo kánkos Prl. Paimk iš kánkos šaukštą Prn. Sumazgokit šaukštus ir sukiškit į kanką Pns. Į kanką bet kas gerai padėt Srj. Numečiau kanką nuo sienos Al. Sukiškit kánkon šaukštus Lp. Kánkoje šaukštai nesilaiko, skylės per didelės Šlvn. Padėk bliūdus ant kánkų Sn. Vakar dienelę pynei pynelę, prisirišęs prie kankelės Šk. Atnešk iš kankẽlės bliūdus ir šaukštus Lš. Kada nulikdamas, dieduli, padarytai naują kánką – jau šita visa trandžių suėsta Krok. 2. plokščia trinkelė su skylėmis, į kurias įkalamos kartelės sienoms sustiprinti (viena iš vienos pusės sienos, kita – iš kitos): Kánka suveržta siena neiškrypsta Kp. Papuvus kánka – gali nuvirsti skliautai Kp. Bruktuvę užkišiau už kánkos Vb. Pustyklę ant kánkos padėjau Slm. Reikėjo kánka prikalt, mat jau daržinės siena griūva Č. Klojimui sutvirtint yra reikalinga kánka Všn. 3. Kos50, Sb, Pšl bėgūnai (senovinis durų įtvėrimas): Daržinės durys ant kánkų sukas J. Nulūžo durų kánka Ps. 4. medelis naminėms girnoms pakelti ar nuleisti: Girnų kánka jau nutrūko Pbr.